O geras klausimas, Kazimierai.. Seniau savaip nesureikšmindavau, bet kuo labiau norisi pažinti švenčių dvasinę prasmę ir idėją, tuo atsiveria dar gilesni klodai.
Po to, kai "atradau" jog šv.Velykos vardas turi bendrumą su slavų kalba, kur ši didinga Kristaus Prisikėlimo diena vadinama - Velikij den, šis bei tas susistumdo smegeninės skaitliukuose. Bet dabar kai užklausėte dėl margučių, jau kasamės giliau. Jėzus nepaliko tradicijos daužyti kiaušinius. Bent jau oficialiai. Reiškiasi kiaušinis ateina iš kažkokios kitos šventės iš kitų tikėjimų ar religijų.. Tai, kad krikščioniškos šventės pridengia tam tikrų regionų kitas šventes nėra didelė naujiena - tai kultūrinė asimiliacija. Kaip tarkim, šv. Jono Krikštytojo šventė - Joninės ir Kupolė, Rasos, kaip Kūčių naktis ir šventos Kalėdos, Visų šventų diena ir Guru purnima (Indija).
Mes tą 40 dieną po Užgavėnių (Holikos) vadiname šventomis Velykomis. Tuo tarpu anglai sako Easter. Ir turi su tuo tokius populiarius atributus kaip velykinis zuikis dėliojantis žolėje kiaušinius... Kristaus prisikėlimo minties kaip ir nerasta..
Ir čia grynai anądien perskaičiau, kad ar ne persų vaisingumo deivė skaitoma Ištar, jos diena švenčiama pavasarį, tiksliai nepasakysiu kada, bet už tai tiek kiaušinis, tiek kiškis yra to gyvastingumo, gyvybiškumo ir dauginimosi simboliai, kaip ir deivė Ištar - vaisingumo deivė. Beje, dabar dingtelėjo, kad lietuvių kalboje netgi turime panašų žodį - įsčios..... Ysta, Easter, Ištar. Maža to, angliškai šv.Velykos yra Easter, tariasi Ister, o valų, škotų ir kitose tarmėse - Išta. Ir tuo būdų skirtingus tos pačios šventės pavadinimus Pasxa, Velykos, Easter sujungia ta pati idėja su panašia, sykiu ir skirtinga atributika, kurią aptrynė laikas.
Todėl nežinau ką pasakyti. Sako, kiaušinis ir jo penki sluoksniai atspindi septynis Visatos kevalus, aprašomus Vedose, juolabiau turime labai gražius margučių raižymo raštus su žvaigždikais, svastikų atmainomis ir tautiškais, truputį keltiškais motyvais. Bet tarkim įskelti kiaušinį - tai kaip įskelti grūdą - iš jo į pasaulį išsiveržia prana, gyvybinė energija, tad ir daužyti kiaušinį, tai išlaisvinti gyvybės gajumą, gyvastingumą, kad pagaliau ateitų pavasaris ir atgimtų gamta, sužaliuotų medžiai, pražystų pavasarinės gėlės ir gamta pradėtų naują savo atsinaujinimo ciklą..