Aidai, viskas tvarkoje. Jūs parašėte, kad pseudomokiniai ir pseudomokytojai patenkina vienas kito poreikius. Tai nėra neteisinga.
Aš tiesiog į tą temą paminėjau tam tikrą momentą, tad nesikartosiu. Nemanau, kad mes prieštaravom vienas kitam išvis
Jei dar kalbėti apie sąvokas, tai vėlgi... Nesu šventraščių žinovas, negaliu cituoti Biblijos, bet katalikams meditacijos, astrologija, mantros jau yra demonizmas. Iš jų pusės - mes visi esam puolę. Mes netilptume į jų sąvoką, kas yra teisingai dvasiškai tobulėjantis žmogus. Taip ir jei ,pavyzdžiui, bhaktas rūko žolę, tai jis jau automatiškai pasidaro pseudo bhaktas? Aš suprantu, kad transcendalistui ta žolė absoliutus nulis visom prasmėm, bet mokymosi procese yra daug niuansų, kas iš to, kad priklijuosim etiketę.
Dėl visatos reliatyvumo, tai aš nepajėgus cituoti šventraščių. Galbūt to ten išvis nėra aprašyta. Ar tai jau reiškia, kad jis neegzistuoja? O jo esmė, kad vertinti įmanoma tik palyginant su kažkuom kitu. Kali amžiaus pabaigoje šventieji bus tokie, kurie šiai dienai būtų laikomi degradavę. Taip nutiks, nes tiesiog nebebus šventesnių.
O vertinti, kas daugiau kur pazenges, as ir neprasiau. Kas yra mokinys, mokytojas ir atitinkamai pseudomokinys, pseudomokytojas, atskirti pasiuliau.
Kaip galima atskirti neįvertinus?
O vertinti objektyviai gali tik Dievas. Mes galim grubiai suskirstyti, kas daugmaž atrodo šiai dienai. Deja, mes negalim įsivaizduot, kokias pamokas mokosi siela, kokią karmą atpirkinėja. Man šitas momentas atrodo svarbus, tai ir paminėjau
Turbūt čia yra mano kaltė, kad pateikiu viską per daug abstrakčiai. Pasistengsiu atkreipti į tai dėmesį