Pagal vaišnavų mokymą, Bhagavano vidinė energija pasižymi tyru gerumu - šuddha sattva. Ši tyra transcendentinė sattva skiriasi nuo materialaus pasaulio sattva gunos. Šuddha sattva - tyras, be priekaištų, tobulas gerumas, be jokių priemaišų, be jokių ydų. Vaikunthoje ir didžiausioje transcendentinio pasaulio buveinėje - Goloka Vrindavanoje - viskas yra tyrame gerume.
Kali juga yra tamsa, kuri išryškina šviesą. Kali jugos melas išryškina Dievo tiesą. Vaišnavai sako, kad šioje Kali jugoje atėjo pats gailestingiausias avatara, Viešpats Čaitanja, dovanojantis pačią brangiausią dvasinę dovaną, kurios niekas kitas nedovanoja. Viešpats Krišna tos dovanos nedovanoja atėjęs kaip Krišna, bet Krišna atėjęs kaip Viešpats Čaitanja, rodo begalinį gailestingumą, kuris nepaiso ar žmonės verti, ar neverti. Visi gali gauti tą malonę. Todėl ši Kali juga yra ypatinga, palaiminta, ir ji vystosi kitaip negu kitos Kali jugos.
Mano pasitikėjimas ir tikėjimas tyrais vaišnavais, uttama adhikariais, vystosi per ilgus metus, laipsniškai, vis daugiau apie juos sužinant, girdint apie jų asmenines savybes, mistiškumo pasireiškimus, tokius kaip visažinybė, arba dvasinis poveikis šalia esantiems. Tai tą labai stipriai rekomenduočiau bet kuriam žmogui, norinčiam įgyti tikėjimą ir pasitikėjimą tyrais vaišnavais - gilintis į jų šlovingas savybes.
Yra vyresnių už mus bhaktų pasaulyje, iš jų kai kurie yra praėję tą etapą, kai buvo apgauti netikrų autoritetų, nusivylę, vėl ir vėl apgauti, ir vėl nusivylę, ir galiausiai atrado tyrus vaišnavus. Kitaip sakant, jie viską praėjo, ir mums dabar jų patirtis gali labai padėti. Kiti, gimę bhaktų šeimose, turėjo šansą iš karto nuo vaikystės bendrauti su tyrais vaišnavais, arba sutiko juos jaunystėje, ir jų patirtys irgi labai įkvepia ir yra labai vertingos. Taigi, labai rekomenduoju susipažinti su jų patirtimi, jų atradimais bei įspūdžiais, tai gali mus įkvėpti. Įdėsiu kelis video iš youtube.
Čia pasakoja Šripada Bhaktivedanta Ašrama Maharadžas. Jis jaunystėje vienu metu buvo lyg ir apsėstas vaiduoklių, lyg ir svaiginosi labai tuo metu, bet tada sutiko bhaktas, pradėjo kartoti Hare Krišna mantrą, ir vaiduokliai iš karto išsilakstė. Tada jis prisijungė prie ISKCON, buvo knygų platintojas. Kaip tuo metu vykdavo ISKCON, per daug nesigilinant buvo liepiama priimti nekvalifikuotus ISKCON zoninius guru, tai jis priėmė vieną ISKCON guru, tas guru po kurio laiko krito. Tada jam buvo liepta priimti kitą ISKCON guru, tas guru irgi po kurio laiko krito. Tada jis jau du kartus buvo apgautas ir niekuo nepasitikėjo, ir negalvojo, kad galės priimti ką nors kaip guru. Bet po to jis sutiko Šrilą Gour Govinda Maharadžą, ir būdamas šalia jo patyrė aukštesnės dvasinės galios poveikį, kas rodė kad Šrila Gour Govinda Maharadžą yra Krišnos įgalintas, tikras guru ir tyras vaišnavas. Taip jis tapo Šrilos Gour Govindos Maharadžo mokiniu:
Čia pasakoja Šripad Bhaktivedanta Šuddhadvaiti Maharadžas, Šrilos Prabhupados mokinys, vėliau mokęsis pas Šrilą Gour Govinda Maharadžą. Labai įspūdingas pasakojimas. Jis buvo Šrilos Gour Govinda Maharadžo šventykloje Bhubanešvare, Indijoje, ir kartą ten atvyko senas sadhu. Jis pamatė, kaip kiti bhaktai tam sadhu lenkiasi, ir irgi nusilenkė. Tada kai tas sadhu prie jo priėjo, Šuddhadvaiti Maharadžui iš akių pradėjo lietis ašaros, o iš vidaus savaime, be jo valios, prasidėjo Hare Krišnos mantros kartojimas. Tokį uttama adhikarių poveikį žmonėms aprašo šventraščiai: kad uttama adhikaris yra tas, kurį pamačius žmonės nevalingai ima tarti Hare Krišna. Tas sadhu buvo Šrilos Prabhupados brolis Dievuje, t.y. Šrilos Bhaktisiddhantos Sarasvačio Thakuros mokinys, babadžis. Šrila Gour Govinda Maharadžas, po to kai Šrila Prabhupada išėjo iš šio pasaulio, labai troško turėti dvasinį bendravimą su aukšto lygio vaišnavu. Kartą tas sadhu atvyko į Bubhanešvarą, ir atėjo pas Šrila Gour Govinda Maharadžą. Jis papasakojo, kad atlikinėjo bhadžaną prie Radhakundos, ir kad jį apėmė toks stiprus išsiskyrimo su Krišna jausmas, kad vakare jis jau brido į Radhakundą, norėdamas nusiskandinti. Tada kažkokia didi tobula asmenybė jį apglėbė ir sulaikė nuo to žingsnio, bei pasiuntė į jo širdį bhavos spindulį ir liepė išvykti į Orisą. Taip jis ir atsirado Bhubhanešvare, prie Šrilos Gour Govindos Maharadžo durų, apimtas bhavos. Šrila Gour Govinda Maharadžas jį priėmė kaip Šrilos Prabhupados atstovą, kad per jį Šrila Prabhupada jį moko toliau.