Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 96
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Sukriti arba kaip gimsta tikėjimas

27 Lap 2018, 11:05

Dharma - tai Dievo įstatymai ir dėsniai. Jeigu elgiamės ne pagal dharmą, savo nuožiūra, vadinasi nepaisom Dievo. Todėl ir vadinama bedievyste.

Išverčiau to paties posmo komentarą iš anglų klb., https://www.vedabase.com/en/sb/7/15/12:


https://www.vedabase.com/en/sb/7/15/12

Bet kurie religiniai principai, prieštaraujantys principui atsiduoti Aukščiausios Dievo Asmenybės, Krišnos, lotoso pėdoms, turi būti laikomi nepastovumo arba apgaudinėjimo religiniais principais, ir tas, kuriam religija iš tikro reikšminga, privalo juos atmesti. Žmogus turėtų paprasčiausiai sekti Krišnos pamokymais ir atsiduoti Jam. Žinoma, kad tai padaryti,  reikalingas labai geras intelektas, kurį galima pažadinti per daugelį, daugelį gyvenimų gero bendravimo su bhaktomis ir Krišnos sąmonės praktikos. Visko, išskyrus religijos principo, rekomenduojamo Krišnos  — sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja — turėtų būti atsisakyta, kaip bedievystės (irreligion).
Paskutinį kartą redagavo 1 sudaršan. Iš viso redaguota 27 kartus.
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Sukriti arba kaip gimsta tikėjimas

27 Lap 2018, 11:13

Aciu, gerbiamas Sudarsan.
Sito dalyko esme jau supratau.
Intelekto savo nejauciu, tik prota.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 96
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Sukriti arba kaip gimsta tikėjimas

27 Gru 2018, 15:20

"Šrila Dživa Gosvamis akcentavo šastrija-šradhą (tikėjimą, paremtą apreikštais šventraščiais). Žmogus turėtų išsiugdyti šastrija-šradhą, o ne laukika-šradhą (pasaulietišką tikėjimą).  Tas, kas yra naujokas Dievo tarnystėje, kaništha-adhikaris, turi tik laukika-šradhą. Laukika-šradha reiškia tikėti materialistiškų mokslininkų, filosofų ir pan. žodžiais. Tikėjimas sadhu, vaišnavų, mahadžanų arba tų, kas yra ačarjos, žodžiais dar nėra išsivystęs."

"Srila Jiva Goswami has put emphasis on sastriya-sraddha. One should develop sastriya-sraddha, not laukika-sraddha. One who is a neophyte devotee, a kanistha-adhikari, only has laukika-sraddha. Laukika-sraddha means to only believe or put faith in the words of materialistic scientists, philosophers, etc. Faith in the words of sadhus, vaisnavas, mahajanas, and those who are acaryas has not yet developed."


His Divine Grace Srila Gour Govinda Swami Maharaja
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 96
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Sukriti arba kaip gimsta tikėjimas

29 Gru 2018, 11:53

Aidas rašė:
Jei nera meiles Dievui, o tik pagarba, dekingumas, baime nusideti, tai gal but materialus religingumas?
P.S. dekingumas uz mano egzistencija, kurinija, zmones, pragyvenimo dalykus, istatymus, isakymus. Is esmes dekoju del materialiu, nors gal kartais ir subtiliu, dalyku.

Beskaitydamas Šrilos Bhaktivinodos Thakuros knygą "Šri Čaitanja Šikšamrita" ("Viešpaties Čaitanjos pamokymų nektaras") pamačiau ištrauką, kuri atsako į šį klausimą:


"Žmogus bando patenkinti Viešpatį dėl keturių priežasčių, pagal savo gyvenimo padėtį: iš baimės, siekdamas materialių troškimų, iš pareigos jausmo, ir iš tikro potraukio. Kai kurie žmonės įkvėpti garbinti Viešpatį dėl ligos, skurdo, pragaro baimės ar mirties baimės. Kiti garbina Viešpatį melsdami materialios laimės, norėdami didesnės materialios pažangos. Šių dviejų rūšių žmonės, nors ir pradeda garbinimą dėl baimės ar materialių troškimų, dažnai prisiriša prie tyro garbinimo, kadangi Viešpaties garbinimas kelia tikrą džiaugsmą. Tie, kas garbina Viešpatį iš dėkingumo jausmo, yra motyvuojami pareigos jausmo. Tie žmonės, kurie natūraliai patiria pasitenkinimą garbindami Viešpatį, be baimės, materialių troškimų ar pareigos motyvų, pradeda garbinimą su potraukiu (raga, sanksr. klb.). Raga apibrėžiama kaip proto tendencija būti spontaniškai patrauktam kažkokio dalyko, iš karto jį pamačius, intelektualiai to neapdorojant (without intellectual processing). Asmuo, kuris išsiugdė šią potraukio širdyje vos tik išgirdus apie Viešpatį savybę, garbina Viešpatį pagal ragą. Tie, kas imasi Viešpaties garbinimo iš baimės, materialių troškimų ar pareigos nėra tokiame tyrame lygyje. Tie, kas garbina Viešpatį pagal ragą yra tikrieji garbintojai.

Gyvoji esybė ir Viešpats turi gilų tarpusavio ryšį. Kai pasirodo raga, pasireiškia tas ryšys. Šis ryšys yra amžinas, dėl to nėra abejonės, bet materijos supančiotai sielai jis yra nežinomas, paslėptas. Kai atsiranda tinkama proga, jis pasirodo. Lygiai kaip brėžiant degtuką ar titnagą pasirodo ugnis, per praktiką (sadhaną) apsireiškia šis ryšys. Daugybė asmenų pasiekė šį ryšį netgi per praktiką, pagrįstą baime, materialiais troškimais ar pareiga. Dhruva iš pradžių garbino Viešpatį trokšdamas karalystės, bet per sadhaną jo širdyje apsireiškė potraukis, gimstantis iš tyro ryšio su Viešpačiu. Nuo to momento jis atsisakė priimti apdovanojimą materialia laime.

Baimė ir materialūs troškimai yra labai nekilnūs. Kai Dievo garbintojo intelektas tampa tyras, jis atsisako baimės ir materialių troškimų; jo vieninteliu motyvu tampa pagarba arba dėkingumas. Kol raga Viešpačiui neapsireiškė, garbintojas neturėtų atsisakyti garbinimo pagal pareigą. Iš pareigos jausmo kyla du standartai: gerbti taisykles (vidhi) ir vengti sulaužyti taisykles (nišedha). Tos Viešpaties garbinimo taisyklės buvo labai seniai nustatytos didžių Dievo tarnų ir užrašytos šventraščiuose. Sekimas šventraščiais ir pagarbumas taisyklėms kyla iš pareigos jausmo."
 
Aidas
Pranešimai: 661
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Sukriti arba kaip gimsta tikėjimas

29 Gru 2018, 17:25

Aciu, gerbiamas Sudarsan.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 96
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Sukriti arba kaip gimsta tikėjimas

03 Sau 2019, 15:34

Šiek tiek apie "dharmos" sąvoką, cituoju save iš ankstesnių rašinėjimų: 


"Dharma yra tai, kas palaiko ir užtikrina visų pažangą ir gerovę šiame pasaulyje, bei amžiną palaimą kitame pasaulyje. Dharma paskleidžiama nurodymų pavidalu - t.y. pozityvių ir negatyvių, vidhi ir nišedha" (Šri Madhavačarja - vienos iš keturių vaišnavų tradicijų-mokymo srovių pradininkas, http://lt.wikipedia.org/wiki/Madhva ).


http://14.139.60.114:8080/jspui/bitstream/123456789/701/8/Vidhi%20and%20Nishedha.pdf

Vedic texts as classified by Jaimini (the founder of Purva Mimansa), has classified the texts of the Vedas into (1) Vidhi, (2) Nishedha, (3) Arthavada, (4) Namadheya, and (5) Mantra.

(1) A Vidhi is an obligatory text. It is positive in character.
(2) A Nishedha (also called Pratishedha) is an obligatory text, but it is negative in character.
(3) An Arthavada is a non-obligatory text, connected with a particular Vidhi. It is not a command or prohibition in itself, but is, rather, explanatory of the reason for another (substantive) command or prohibition, or illustrates it or explains its benefit.
(4) A Namadheya is in the nature of a general definition and is not connected with any particular command or prohibition.
(5) A Mantra is a peculiar class of texts, occurring only in the Vedas and need not be considered for the present purpose.

While the first two classes of texts mentioned above are substantive in nature (positive or negative), the next two are not substantive. In this manner, the first two can be distinguished from the third and the fourth. The third (Arthavada) is connected with some particular Vidhi, thus distinct from the fourth (Namadheya), which is in the nature of a general definition having a bearing upon the general scope of the subject. An Arthavada is not allowed to control the meaning or force of a Vidhi, but can facilitate the understanding of a Vidhi and is thus its concomitant.'

Vidhi and the element of duty and sanction

Jaimini, in the very first two verses of his work,  tells us that the object of his work is the study of duty (Dharma). And he explains that duty is a purpose which is inculcated by the command. The "command" spoken of, is intended to refer to the passage of the scripture in which it is mentioned.  The "duty" spoken of here, necessarily leads us to the question of sanctions. To stress the element of sanction (which is not explicit, though it is implicit in a command), writers on Mimansa have adopted a definition of Vidhi in these terms 

"Aprapta parpako Vidhi".

Translated into English, it means, "A Vidhi is that which puts one in a position which ordinarily one is not apt to get into". What is meant is, that the command indicates the necessity of a compelling power. The command - "Maintain your forsaken wife", - for example - urges the doing of something which the man would not otherwise do.

Nishedha

Conversely, Nishedha is explained  as a prohibition against ragaprapti - doing something by the impulse of some particular passion is prohibited. The classical illustration of a Nishedha in Mimansa literature is - "Na Kalanjam Bhakshayet" (Do not eat Kalanja, i.e. stale food).

Other examples are -

(a) "Na hinsyeta" (Do not injure another).

(b) "Nanritam Vadeta" (Do not utter untruth).

All these are regarded as absolute prohibitions.


T.y. verčiant trumpai, vidhi yra paliepimai, nišedha yra draudimai. Tai ne šiaip kieno paliepimai ir draudimai, bet tokie paliepimai ir draudimai, kurie, kaip minėjome, perduoda dharmos principus, t.y. siekia perduoti tai, "kas palaiko ir užtikrina visų pažangą ir gerovę šiame pasaulyje, bei amžiną palaimą kitame pasaulyje".

Taip pat buvom aptarę, kad tų pažangos ir gerovės bei amžinosios palaimos principų nežino nei išminčiai, nei pusdieviai, nei žmonės, nei demonai ar kitos būtybės. Juos žino ir juos nurodo Aukščiausiasis Asmuo, Kūrėjas.

Pvz. Dekalogą galima būtų suskirstyti į paliepimus ir draudimus: "Švęsk sekmadienį" yra paliepimas, "Nevok" yra draudimas.

Dharma yra platus žodis ta prasme, kad visose veiklose mes galime veikti vienokia ar kitokia kryptimi, su vienokiais ar kitokiais rezultatais. Tai, kas toje veikloje "palaiko ir užtikrina visų pažangą ir gerovę šiame pasaulyje, bei amžiną palaimą kitame pasaulyje" yra dharma, o kas priešinga visų pažangai, gerovei ir amžinai palaimai yra ne dharma. Todėl bet kuriame užsiėmime galima veikti dharmiškai, arba galima veikti nedharmiškai.

Pvz. žmonės gali galvoti, kad tam tikri dalykai neša pažangą ir gerovę, pvz. komunistai galvojo, kad sovietinės visuomenės kūrimas neša pažangą ir gerovę, "šviesų rytojų", bet tuo pačiu jie neigė kitą pasaulį ir aukštesnius dalykus, todėl jų veikla buvo priešinga amžinos palaimos kitame pasaulyje tikslui, tokiu būdu, komunistų veikla nebuvo dharmiška. Jie buvo prieš Kūrėją ir Kūrėjo nustatomus gyvenimo ir veiklos principus. Komunistai taip pat siekė tik darbo klasės šiapusinės gerovės ir pažangos, tuo tarpu ištremdami ir naikindami "buržujus", "buožes", "klasinius priešus". Jie nesiekė visų gerovės.
 
Vartotojo avataras
sudaršan
Pranešimai: 96
Užsiregistravo: 16 Spa 2018, 20:56

Re: Sukriti arba kaip gimsta tikėjimas

01 Bal 2019, 12:25

Išversiu tai, ką temoje jau citavau angliškai:
 
 adau sraddha tatah sadhu-sango ‘tha bhajana-kriya
 tato ‘nartha-nivrttih syat tato nistha rucis tatah
 athasaktis tato bhavas tatah premabhyudancati
 sadhakanam ayam premnah pradurbhave bhavet kramah

Šis procesas eina žingsnis po žingsnio. Adau šraddha - visa tai prasideda su šraddha (tikėjimu), ir tas tikėjimas padaro įmanomą sadhu-sangą (bendravimą su sadhu). Tada galime paklausti: "Iš kur kilo šraddha?"

Atsakymas toks, kad šraddha kyla iš praeities įspūdžių, kurie susidarė kontaktuojant su tadija - žmonėmis, vietomis, ir dalykais, kurie turi tiesioginį ryšį su Viešpačiu. Praeities įspūdžiai kilo klausantis apie Jo vardą, Jo pavidalą, Jo savybes ir Jo žaidimus. Arba mes galbūt susidūrėme su Tulasi, Jamuna, Ganga, Giridhariu, ar šventąja dhama - Vradža-dhama arba Navadvipa-dhama. Tai gali būti atliekama žinant arba nežinant, su sąmoningu noru ar atsitiktinai. Bet kuriuo atveju, susiduriant su kuriuo nors vienu ar visais tadija-vastu, sukuriama sukriti, ir štai ši sukriti sukuria šraddhą.

Po šraddhos prasideda sadhu-sanga. Mes išvystysime skonį sekti Vaišnavais, sadhu. Bet tie, kas neturi sukriti, neišvystys tokio noro. Aš kalbu hari-kathą (pasakojimai apie Viešpatį) šioje vietoje, o jūs klausotės. Tačiau, jeigu kas nors neturi praeities įspūdžių, arba jie daro įžeidimus, arba veikia prieš bhakti taisykles ir reguliavimus, jie vengs šios hari-kathos. Netgi jeigu jie ateis ir sėdės čia, jie arba užmigs, arba bus išblaškyti kitų reikalų. Kūnas gali sėdėti čia, tačiau protas klajos šen ir ten, galvodamas apie daugybę problemų. Tik tie, kas turi praeities įspūdžius, gali branginti sadhu-sangą. Tikroji sadhu-sanga reiškia klausytis ir žiūrėti, kaip sadhu seka bhakti procesu, ir stengtis sekti juo vidujai ir išoriškai. Kai turėsime tikrą sadhu-sangą, tada savaime praktikuosime visas devynias bhakti rūšis, pradedant nuo klausymosi: šravanam (klausymasis), kirtanam (šlovinimas), višnu-smaranam (Viešpaties prisiminimas, meditacija), pada-sevanam (tarnystė Viešpaties pėdoms ir vietoms), arčanam (Dievybių garbinimas), vandanam (maldos), dasjam (tarnavimas kaip tarno), sakhjam (draugystė), atma-nivedanam (atsidavimas visa siela). Taip pat savaime praktikuosime penkias esmines bhakti formas, kurias ypatingai rekomendavo Viešpats Čaitanja: sadhu-sanga (bendravimas su sadhu), nama-kirtana (Viešpaties šventų vardų giedojimas), bhagavata-šravana (klausymasis iš kvalifikuotų Vaišnavų), mathuravasa (gyvenimas šventose vietose, tokiose kaip Mathura-Vrindavana), šri-murti-šraddhaja-sevanam (tarnavimas Dievybėms su tikėjimu).
Jeigu kas nors skaito Čaitanją-Čaritamritą kartu su kokiu nors kvalifikuotu Vaišnavu, jeigu jis klausosi ir atlieka anušilanam - kultivuoja Krišnos sąmonę sekdamas savo mokytoju ir ankstesniais ačarjomis - manau, kad jis tikrai turės lobhą, godų troškimą. Godumas tikrai ateis. Tada prasideda bhadžana-krija (tarnystės veiklos). Bhaktas stebi, kaip Gurudevas ir Vaišnavai atlieka savo sadhaną ir bhadžaną. Tada jis išvystys skonį sekti tuo atliekant sadhaną ir bhadžaną, ne tik vieną ar dvi valandas kiekvieną dieną, bet aštuonias valandas. Galiausiai, jis bandys atlikti sadhaną ir bhadžaną dvidešimt keturias valandas kiekvieną dieną. Tada prasideda anartha-nivriti (ydų ir nevertingų nedvasinių dalykų pasišalinimas iš vidaus). 

http://www.purebhakti.com/resources/ebo ... ajana/file

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių