Aidas:
“Teologinese diskusijose sunku protu kazka pilnai paaiskinti. Protas veikia diskursyviai, taip arba ne.
O teologiniuose dalykuose buna ir taip ir ne vienu metu”
Mes daugiau vadovaujamės linijiniu protu. Dvasiniai dalykai alternatyviu, visiškai kitoks standartas.
Vilius: “Teisingai, Oli. Neteisingai suprasti ir interpretuoti galima visada. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl krikščionybėje yra apsistojama ties maždaug Jūsų pozicija. Taip yra lengviau ir paprasčiau.”
“Jūs turite kitokį požiūrį, Oli. Bet jis nėra baigtinis.”
Teisingai, neteisingai, lengviau, paprasčiau, baigtinis yra linijinio proto modelis
Dėl mano krikščioniško požiūrio gal nelabai, Aidas (man jis kaip žinovas) nepritartų. Aš neatstovauju to modelio, kurį aiškina katalikai, liuteronai ir pan. Artimiausias Gnosis. Nepulkit narstyti, tų pažiūrų aš neapginsiu ir nematau reikalo. Sakau artimiausias.
Iš ko galima spręsti, kad Jūs, interpretuojate teisingai o aš ne? Nes trunka daugiau laiko realizuoti vieną ar kitą modelį. Ta prasme apėmėte daugiau aspektų nei oponento pasiulytas modelis? Ir dėl to kad galiausiai viskas apsijungia, įgauna giluminę prasmę? Oponentas galbūt galvoja lygiai taip pat
Jūs tikrai tikite tuo, kad galite turėti išbaigtą požiūrį į dualumą, aš jau nekalbu apie Dievą? Kad galite perskaityti tai šventraščiuose ir suprasti baigtinai? Jei gyvenimo prasmė kelti samoningumą, pažinti Dievą. Tai Jūs jau beveik čia pat. Aš taip pat tikiu šventraščiais, bet netikiu jų baigtumu. Kitaip pasakius aš bijau tos dienos kai turėsiu baigtinį požiūrį. Nes nebeliks intelektualinio augimo, o link Dievo taip ir nebus pasistūmėta ženkliai. Man nėra skirtumo krikščionybė ar Vedos ir t.t. viskas rašyta ta pačia Ranka. Tai tik skirtingi požiūriai ir abu jie nėra baigtiniai. Cia ta prasme kad jie pilnai neapibūdina Dievo.
Žinau kad čia sarkazmas. Tiesiog rašau ta pačia užduota gaida kurią jaučiu aš, šioje diskusijoje. Galiu ir klysti... Be abejo klystu
Sudėjau keletą momentų, dėl kurių manote yra ne pilnas suvokimas, klystu aš.
Vilius:
„Mes čia grįžtame į patį kertinį momentą, jei nebūtų materialaus pasaulio, nebūtų avidijos, visa dživų evoliucija negalėtų vykti taip, kaip vyksta dabar.
Aš:
Kodel? Džyvų evoliucija gali vykti ir dabartiniu, tavo ir žemiečių atveju, bet gali vykti ir vyksta kitu modeliu. Ne visos džyvos pasirinko mūsų variantą. Bet evoliucia vyksta.
Nes Vilius rašė:
„Žodžiu, dživa gali pasirinkti avidiją ar vidiją. Ir dėl nežinomų priežasčių, kai kurios pasirenka avidiją ir tokiu būdu keliauja į materialų pasaulį, atmesdamos tobulą žinojimą vidiją.“
Aš:
Avidiją pasirenka dėl troškimo. Troškimas gimdo kančią. Kūrėjas troško išreikšti save, Alfa ir Omega, kuo toliau… Elohimai, žmonės ir t.t. Visur troškimas. Atskira įdomi tema. Aš atsakymo išbaigto tame neturiu. Bet turiu idėjas.
Vilius:
„Iš esmės tada reikia kelti klausimą, kodėl Dievas išvis sukūrė ekspansiją į materiją. Bet tada lieka klausimas, jei teoriškai neegzistuotų nutolimas nuo Dievo, ar būtų įmanoma patirti pilną ekstazę tarnaujant Dievui.?“
Aš:
Įmanoma. Visuomet gali atsigrežęs į Dievo šviesą patirti gaunamos šviesos ekstazę. Kaip arti ar kaip toli nuo Dievo bebūtum. Nes Dievas nėra baigtinis dydis. Dievas yra nepasiekiama siekiamybė.
Vilius :
„Jeigu Jūs sakote, kad tai yra įmanoma (materijos nebuvimas), tai gal ir įmanoma (sakykim, galima tokia prielaida). Bet Dievas nusprendė kitaip“
Aš:
Čia jau pritempėt ,Viliau
Šioje vietoje atsiskleidžia Jūsų diplomatiškumas. Kurį visuomet sunku pagauti. Tikriausia ir Jums pačiam tai naujiena. Aš taip nesakiau, nes taip tiesiog negalvoju. Pritempsiu ir aš, tokiu pačiu lygmeniu pasikelsiu ego
Iš kur Jūs žinote kaip nusprendė Dievas? Oo, pasikėliau, geriau
Rimtesnis atsakymas. Dievas-energija. Vibruojanti skirtingais dažniais. Kuo toliau nuo Dievo tuo dažnis žemesnis. Itin žemame dažnyje įsivyrauja materija.Toliau viskas vyksta sekančiai kaip ir rašiau.
„Liuciferis, ir tie, kurie prisijungė prie jo maišto, neišvengiamai nupuolė į žemesnį Dievo kūrinijos lygmenį – materialią visatą. Materialioje visatoje sąmoningai būtybei yra leidžiama priešintis Dievo įstatymams. Tačiau ši visata veikia kaip veidrodis ir sugrąžina jums viską, ką į ją išsiunčiate“ Taip, materialioje visatoje pasireiškia blogis. Bet veidrodis nėra blogis.
Maniau kad užsikabinsit už dėsnių, čakrų spalvų. Dievo tai dėsniai ar ne. Et, suprantu, turit baigtinį požiūrį. Aš ne…
Vilius:
Degradacija materialioj erdvėj yra užprogramuota Dievo.
Čia, spėju, yra Jūsų prielaida, Viliau. Už kurios kabliuko bandote pakabinti. Arba kažkur paimta iš konteksto.
Aš esu palankus tai teorijai kad Dievas išleisdamas į būtį dživas su tikslu augti. Trancendentuoti save, tapti daugiau.. Tai tarsi Dievo žaidimas.
Jeigu viskas tik žaidimas. Nejaugi Dievas yra toks nuoboda, kad žiūrėtų į žaidimą, kurio finalą žinotų nuo pat pradžių, nes laisva valia-iliuzinė ir viskas iš tikro jau lemta. Nes Dievas viską žino. Nejaugi ir tam Jūs turite atsakymą?
Ar Dievas gali sukurti tokį sunkų akmenį, kad net pats negalėtų jo pakelti ? Taip, gali. Jis jau jį sukūrė. Tai žmogus.
Ne, ne negali. Nes jis Visagalis. Pats dualizmas save neigia. Nors ir pati dualizmo sąvoka save patvirtina esant...
Mes niekuomet neturėsime logiškai baigtinio požiūrio...
Viskas tik žongliravimas tezėmis ir ego auginimas. Jei labai pasisekė, buvo duota Dievo,- įkrito galvon nauja idėja,. išimtinai retas atvejis.
O paprastai tai tik proto masturbacijos