Dalai Lama savo knygoje raso apie prota:
PRADŽIOS NETURINTIS PROTAS
Sąmonė nėra fizinė. Ji neturi spalvos, pavidalo ar fizinių daiktų savybių, kurios
gali tapti kliūtimis. Jos esmė yra skaisčioji šviesa bei pažinimas, ir tam tikromis
aplinkybėmis (kai esama objekto ir deramai funkcionuoja konkrečios pajautos)
sąmonė atspindi tą objektą. Tai, kad sąmonė kas akimirką kinta, pasirodo kitais
aspektais, rodo, jog ji veikia nulemta priežasčių ir sąlygų.
Protas kyla priklausydamas nuo panašios
prigimties ankstesniojo proto, o tam
reikia, kad būtų egzistavusi ankstesnė proto seka, neturinti pradžios. Jei proto
susikūrimas nepriklausytų nuo ankstesnių jo egzistavimo akimirkų, o galėtų
susikurti tiesiog be jokių priežasčių, tuomet jis galėtų kilti bet kur, bet kuriuo metu,
o tai jau − absurdiškas tvirtinimas. Panašiai − jeigu sąmonė nebūtų sukurta kaip
ankstesnės sąmoningos esybės tęsinys, o tebūtų kilusi tik iš kažko fizinio, tai ji
arba būtų kuriama nuolat, kas atrodo gerokai absurdiška, arba nebūtų sukurta
niekad, kas yra lygiai taip pat absurdiška. Tad tai rodo, jog sąmonė yra ankstesnių
sąmoningų esybių tęsinys.
Kadangi sąmonė atsiremia į ankstesnį sąmoningumo momentą, sąmoningumo
seka jokios pradžios turėti negali. Tad sąmonė neturi pradžios, neturi nė pabaigos...
Tai kaip su tuo protu is tikro yra? Siame forume keletoj vietu uzsimenama kad protas materialus. Materija kaip suprantu yra atsirandanti is samones. Turinti pradzia. Kazkokia priestara man gaunasi...
Gal but BG yra tiksliau issireiksta, kad protas materialus.
Ar jis laikomas materialiu tik delto kad risasi prie formu, ivairiu strukturu kurios visos is esmes materialios. T.y. proto prigimtis ristis prie materijos nors is esmes jis nera materialus.