Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Sugrizimas i save.

09 Gru 2016, 20:41

Suvokiu kad esu dziva (siela ) ir neiseina toliau eiti i save. Gal kas gali pasidalinti sia realizacija.
Tikslas visada turi būti aiškus.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Sugrizimas i save.

09 Gru 2016, 21:51

Jei nuolat turite suvokimą, kad esate siela, tai čia gana aukštas lygis. :)
Jei medituojant įvyksta realizacija apie sielą ir didesnių realizacijų neįvyksta, tai tiesiog lemia sąmonės lygis. Nereik tikėtis Dievo apsireiškimo:)) Tokių dalykų nepaskubinsi, viskas priklauso nuo mūsų tobulėjimo ir Dievo:)
 
Aurelija
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 13 Lap 2016, 21:07

Re: Sugrizimas i save.

11 Gru 2016, 10:00

O gal reikia labiau susitelkti ne į save, o į Dievą? Svarbu į ką koncentruojatės. Kaip Vilius sako, jei jau pavyksta gyventi sielos lygmeny, tai be proto aukštas lygmuo, bet jei ne, tai tiesiog reikia tęsti praktiką, nes šis lygmuo, sako, labai ir labai sunkiai pasiekiamas.. Aš asmeniškai, tik momentinius pajautimus išgyvenu..
 
Rolanas
Pranešimai: 22
Užsiregistravo: 22 Lap 2016, 07:43

Re: Sugrizimas i save.

14 Gru 2016, 07:12

Suvokiti ir jausti yra manao nuomone didelis skirtumas. Ta suvokima mes manau daugiau ar maziau turime visi bet istikro tai isjausti jau yra ilgesnis kelias. Sitoj vietoj reikai tiesiog testi praktika. Rekomenduoju tiesiog skaityti Prabhupados knygas. Ten labai daug informacijos apie sielos pakelima.  
 
Vartotojo avataras
devi da
Pranešimai: 10
Užsiregistravo: 06 Bir 2017, 18:21

Re: Sugrizimas i save.

26 Bir 2017, 21:10

Gal teko klausyti paskaitu Artur Sita. ???Jis daug kalba apie sugryzima i save.
laimės Jums
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Sugrizimas i save.

27 Bir 2017, 16:40

Man neteko klausytis jo paskaitu , net nezinojau kad toks yra .
Dekingas jums devi da uz informacija .
Jei koks lektorius kalba apie dziva man visada be galo smalsu . Klausyciau ir klausyciau..
 
Vartotojo avataras
devi da
Pranešimai: 10
Užsiregistravo: 06 Bir 2017, 18:21

Re: Sugrizimas i save.

28 Bir 2017, 16:50

Artur Sita gyvai neteko būti jo paskaitose.. Tik per youtube paskaitų klausiau. Klausiau klausiau klausiau ir dabar jau neklausau  :D . Kodėl ....atsakymo neturiu. Tokia nuojauta atėjo.
Aš vėl gryžau prie paskaitų  Donato Janickio.
laimės Jums
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Sugrizimas i save.

28 Bir 2017, 21:57

Taip , musu Dhanandžaja Pandit das stiprus .

Kada vieno lektoriaus klausosi daug zmoniu , tai ir vertinimu daugiau .
Buna gi kad lektoriai klysta.. Tai nereiskia kad mano lektorius ( ar lektoriai ) geriausi .

Labanaktis su Dievu .
Paskutinį kartą redagavo 1 Kazimieras. Iš viso redaguota 19 kartus.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Sugrizimas i save.

29 Bir 2017, 22:25

Kazimierai, šiandien dar papildomų minčių atėjo, susijusių su Jūsų tema...

Norint eiti dar toliau, Jums reikia dar stipriau ištrinti netikrą ego, kas yra pagrindinis trukdis. Aš stebiu kai kuriuos lektorius lietuvius. Man gražu žiūrėti, kaip jie subtiliai mėgaujasi pripažinimu, kaip įeina į stiprią aistrą paskaitos metu. Viskas tvarkoj, čia normalus dalykas, bet jei rimtai dirbi su savim, peržiūrėjus įrašus vėliau, turėtų būti stipriai gėda. Kalbu iš patirties. O man atrodo, jie tai yra atidėję iš šono, apsiriboję tuo, kad stengiasi propaguoti dorybę. Puiku, mes žinom, kad dorybės neįmanoma prašokti... Gyvenimas tik akimirka, bet šį gyvenimą Donatas Janickis eina rimčiau, jam kerta per galvą jo paties ydos, jis turi aukštų tikslų sielos lygmeny... Aišku, ne man čia lyginti, bet yra šitas momentėlis, o toliau tegul Dievas sprendžia...

Tiesiog norėjau paminėti, kad daug kas apsiriboja dorybės gunos prieigose. O jei Jūs turite aukštesnių tikslų, Jums reikia trinti netikrą ego absoliučiai lauk. Tai yra velniškai sunku, bet tik didžiulė ir nuolatinė koncentracija į dživą, gali padėti eiti toliau... Netikras ego turi patapti kaip velniui kryžius... 
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Sugrizimas i save.

29 Bir 2017, 22:31

Aš pats esu stebėjęs save, kaip keičiasi balsas, intonacija ir energetika, kai kalbu ryšyje su Dievu, ir kai esu aistros lygmenyje. Skirtumas didžiulis. Diena ir naktis, tiesa ir melas... Kaip sportininkui yra trauma, pasaulio pabaiga, nusilpę, suglebę raumenys, taip mums turi būti gėda, kai mes nutolstame nuo Dievo. Kai išsiugdysime įprotį ir pajautimą, kaip nuo Dievo niekada nenutolti, tai viskas savaime išsispręs... Aš , matyt, dar per mažai esu pasišlykštėjęs bedieviu savimi, kad nesugebu ilgai būti atitinkamoj sąmonėj... Taip yra, tokia ta kova su netikru ego. :)
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Sugrizimas i save.

30 Bir 2017, 15:21

Paminejote Viliau , labai svarbu proceso dalyka . Nuolatine koncentracija i DZIVA . Va va , tas trascendentines gamtos skonis . Dziva , ji ananda , ji negali be dziaugsmo . Jei neiseina dzivai dziaugtis susikoncentravus i save , tai ta dziva butinai tapatinsis su netikra ego . Jei dziva pajiege patraukti samone is materialaus kuno ir sutelkti ta samone savyje , tai tokia dziva pajaus pati save ir tada ji jaucia ta dvasines gamtos skoni kuris butinai nurugs ta iliuzini materialu .
Cia as neturiu omeny kada dziva mato savo svarupa ( amzina dvasine dzivos forma ) , nes iki tokios realizacijos ilgas daugemetis kelias , o ir gyvenimo gali neuztekti.. Kalbu apie pacia pacia pradzia kada dziva jaucia kas ji yra.
Va tada ir Bhagavat gita vel kaip nauja , vel kaip katik isigyta... Neveltui sakoma kad bhagavat gita bedugne , ji neissemema .

Taip Viliau , visiskai tau pritariu kad ego reikia traiskiti . Ta netikra ego ji tarsi parodo dzivai ar tikrai pastaroji nori namo . Maja , ji musu geriausia drauge , nes kuo aiskiausiai parodo kurioje vietoje reikia padirbeti..

Kad viena ar kita , trecia ketvirta ar ten desimta klaidinga ego mane kaip dziva paliktu , as visada naudoju sveika nuovoka . Labai idomus toks procesas , netikra ego tarsi sklaidosi kaip rukas .
Prabhupada minedavo fraze sveika nuovoka .
Jau vien logikos uztenka kad is tu astuoniu materialiu elementu dzivos nesulibdysi . Vadinasi is tos logikos iseina kita , gelezine logika kad AS ( tas kas jaucia , kas turi samone ) , visai kas kito . Jau vien tai pajautus generuojasi dziaugsmas .
Ar nebus tai dzivos palaimingas dziaugsmas .

Suprantama , visi mes zinom kad nereikia gristi i save ignoruojant krisnos pagalba . Yra zymus pasakymas " neerzinkite majos " , arba ji kaip ir visada parodo kurioje vietoje reikia padirbeti..
Girdejau yra tokie mazgai subtiliame kune . Malonumo mazgai . Jei maja tos mazgus atristu , tai mes pamirstume ta savo joga ir pati krisna...
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Sugrizimas i save.

30 Bir 2017, 21:06

Taip, Kazimierai, labai teisingai ir gražiai sudėliojote viską... Visur yra maži niuansėliai, kurie rodo, kiek žmogus realizavęs. Jūs tai realizavęs, aš apie tai irgi esu nemažai mąstęs, mane tai, kaip sako Donatas, tampo :) 

"Tampyti" turėtų daugelį, kurie tikrai nori grįžti į dživos lygmenį ir kurie tikrai suvokia, koks tai sudėtingas kelias. Čia yra menas mokėti atsipalaiduoti, nebūti perfekcionistu ir tuo pačiu nemažinti dvasinės praktikos tempų. Šitos problemos sprendimas savaime reikalauja didelio ryšio su Dievu... :)) tokiu būdu ir esam "baladojami" per galvas ir tempiami link Dievo. 

Ir ką mes galime padaryti? Majos patys neįveiksim... Kaip ir minėjom, reikia tiesiog kuo daugiau koncentruotis į vidų, kuo daugiau patirti materialių sunkumų, kuo daugiau meditacinių patirčių... Dievas padės, jei bus noras. Norai pildosi... 

Kita vertus, vis tiek yra sunku koncentruotis taip į Dievą, giliai viduje suvokiant, kad jei norės - būsi majos suklaidintas kaip du kart du... Kokio lygio realizacija turi būti, kad bent jau Žemėj būtum tikras, jog tavęs niekas nenutrauks nuo Dievo. Užtai mėgstu būsenas po sunkumų, kai ta materija atrodo tokia menkavertė, realizacija būna tokia šviežia ir tvirta, kad sąmonė iškart rimsta, nes tiesiog nebelieka absoliučiai jokio potraukio absoliučiai jokiai materijai. Kad ir kaip gaila, tai dažniausiai trunka tik kelias valandas, kol vėl pradedi jausti bekylančią iliuziją, netikrą ego, ir visas kitas nesąmones... 
 
Vartotojo avataras
Kazimieras
Pranešimai: 640
Užsiregistravo: 09 Gru 2016, 17:59

Re: Sugrizimas i save.

01 Lie 2017, 20:45

Vilius rase : " Kita vertus , vis tiek yra sunku koncentruotis i Dieva giliai viduje suvokiant , kad jei nores --- busi majos suklaidintas kaip du kar du... " .

O kas nores piktybiskai suklaidinti .
Maja veikia tobulai .
Tas pasakymas " Mes skelbeme majai kara " . As tai suvokiu kai bhaktu neprievartini sutikima , kiekvieno asmenyni geranoriska sutikima , paklusti krisnai .
Kitaip , koks dar gali buti karas su maja... Tai juokinga .
Nuorejau pasakyti kad butent taip vaisnavai ir suvokia ta kara su maja . Maja , tai ne koks demonas istikruju.. Be majos mes negaletume grizti i dievo karalyste arba cia , materialeme pasaulyje dziva gydoma tik viena karta . Tobula ligonine arba krisnos ligonine .
Taigi nera del ko nerimauti nes turim reikala su tyra krisnos tarnaite --- MAJA . Ji neveikia kaip jei sauna i galva . Viskas priklauso nuo dzivos ismintingo nenorejimo imituoti krisna .

Net yra tokia istorija kur pati maja skundziasi del savo prigimtines tarnystes .
Skundziasi ar tai paciam krisnai ar zemesniai herarhijai kad trugdo bhaktams sugristi namo . Yra pasakymas kad majos tarnyste nedekinga .
Toliau nepamenu kas ten toje istorijoje , bet jai pasake , majai pasake kad bhaktai niekada negales sugristi pas dieva jei maja apleis savo pareigas .
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Sugrizimas i save.

01 Lie 2017, 22:04

Be jokios abejonės, Kazimierai... Maja yra reikalinga, labai gerą momentą paminėjot.

 Aš turėjau galvoje tai, kad visgi sunkiai Žemėje pasieksi tokį lygį, kad absoliučiai pakilsi virš materialių gunų. Didžiausi asketai tramdo save, bet pasąmonėj daugelis žino, kad jei atsipalaiduos, tai gunos vėl patrauks.  Dėl tos priežasties yra sunkiau atsiduoti tik Dievui, nes materija/maja, ypač dorybės formoje, nėra didelis blogis, o kaip tik patenkina daug dživos poreikių. O pačiose ekstremaliausiose situacijose, kai praktiškai dorybės nėra, yra tik baimė ar koncentracija į Dievą, pasiekiami puikūs rezultatai. Bet mes patys bijome tų situacijų, nors jos ypač produktyvios... 

Sunkumai ir išbandymai yra geriausi mokytojai. Dievas mums jų duoda tiek, kad nebūtų per daug. Jei labai jau norim greitų rezultatų, galim prašyt dar daugiau. Pamenu, Donatas yra minėjęs, kad pats tikrai daugiau neprašo :D . Dažniausiai ir taip einantiems dvasiniu keliu viskas yra ant ribos... 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 15 ir 0 svečių