Pamėginsiu trumpai pafilosofuoti, ką reiškia Dievo tarnas plačiąja prasme.
Iš esmės bet kuris žmogus ar bet kuri kita gyvybės forma yra Dievo tarnas. Galima tai įvardinti ir kitaip - Dieviškos sistemos dalis, iš kurios neįmanoma pabėgti ir prie kurios turim taikytis. Jei mums ši sistema taip nepatinka, radikaliausias būdas iš jos pabėgti - satanizmas. Žinoma, tai santykinis pabėgimas, taip pat turintis dideles pasekmes. Iš esmės pabėgti iš Dievo sistemos yra neįmanoma, ir kuo geriau joje atliksime savo vaidmenį, tuo patys būsim laimingesni ir tuo labiau patenkinsim Dievą. Mėginimas tai neigti yra tarsi plaukimas prieš sraunią upę - bergždžias reikalas
Mes privalom atlikti savo pareigas, privalom laikytis Visatos dėsnių. Vos tik tai nustojam tai daryti - tuoj pat seka degradacija. Mes negalime kurti savo taisyklių, mes turim laikytis sukurtų. Jeigu kam per sunku suvokti save kaip tarną, kaip ir sakiau, galima save laikyti tobulos sistemos mažyte dalimi ir ego bus labai patenkintas, nors tuo pačiu ir nusižeminęs.
Vos tik nustojam save laikyti atskiru sutvėrimu nuo sistemos, mūsų ego sumažėja, ir mūsų gyvenimas pradeda darniau funkcionuoti su visa Visata. Tai vienas svarbiausių momentų dvasinėje praktikoje - nuolankumas. Nors mūsų ego ir protui šis žodis gali skambėti žeminančiai, iš tiesų, tai yra objektyvios realybės suvokimas. Juk ar galėtume įvardinti lašo galvojimą, kad jis nėra svarbesnis už patį lietų, nuolankumu? Skamba truputį linksmai
Taigi nebūkime juokingi, būkime nuolankūs