Dėkui, Aidai, už išsamų atsakymą.
Apie tai ir kalbu, kad prieštaravimai egzistuoja. Jeigu jie egzistuoja, vadinasi kažkur nėra tiesos. Negi galima galvoti, kad katalikas valgydamas mėsą nesulauks nuodėmės, nes Biblijoj tai leidžiama, o vaišnavas sulauks? O jei kažkur yra prieštaravimai, ne visiškai tiesa, kaip galima aklai priimti viską, kas yra teigiama? Mes norim idealizuoti religijas kaip ir patį Dievą, daug kam to reikia, kad užpildytų tuštumą, kad būtų ramstis, nes kuom gi pasitikėt?
Tai del to siais laikais ir akcentuojamos karma arba bhakti yogos. Ne Ego mazinimas, ne meditacijos, ne dar kitoks saves tobulinimas. Nes cia labai lengva suklysti ar pasukti is kelio. Dirbk ir tarnauk Dievui. Ir nemastyk apie tobuluma.
Turbūt visur lengva pasukti iš kelio dvasinėje praktikoje. Garbink Dievą kaip asmenybę, - kils fanatizmas, garbink beasmenę jo formą - palaikysi didesnį ego ir galvojimą, kad nuo tavęs daug daugiau priklauso nei išties. Kol nesi pasiekęs tobulumo, neįmanoma būti tobulu, todėl kažkur visada bus disbalansas.
Žmonės visada eis pagal savo prigimtį, svarstyklės svirs į vieną pusę ir viskas. Mano nuomone, tik intelektas gali bandyti palaikyti balansą šioje vietoje. Mūsų svarstyklės irgi pasvirusios į skirtingas puses, Aidai
Ir nors kiekvienas suvokiam, kad abu požiūriai yra galimi, vis tiek giliai galvojam, kad kiekvieno požiūris yra kažkiek teisingesnis. Tai natūralu.