• 1
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 31
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 08:28

Ačiū, Aidai. Abu straipsniai gan gilūs ir artimi. Aišku, kiekvienas į save žvelgiame iš kiek geresnės perspektyvos nei yra reali situacija.
Bet kaip ir sakau, visko gali nutikti, ir atverdamas duris bona fide, nustebsi išvydęs medikus. Dar didesnė nuostaba, kad adreso jie nesumaišė :)

Man tai keisčiausia pasirodė dėl C.Castanedos. Ką žmogus iš tų mokslų priėmė, kaip jis juos sugėrė, kad priėjo prie tokio rezultato. Pats turėjau būti traumuotas nepataisomai (gal taip ir yra). Skaičiau belekiek kartų. 19m amžiaus, 25, 30 ir t.t. Ne tik skaičiau, studijavau braukiausi eilutes knygose. Bet tokio požiūrio į aplinką neišukdė, ir vilčių kažkokių nerealių nesuteikė. Dar sakiau pasiųlysiu  keliems žmogeliams, paskaityti. Tikriausia jau nebe...
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 11:03

Štai kaip reikalą mato ir išaiškina (c) KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMAS
 
http://katekizmas.lcn.lt/kbk1996p2003/N14396.html
 
[...]
 
VI. Naujo dangaus ir naujos žemės viltis
 
[1042]  Laikų pabaigoje Dievo karalystė pasieks savo pilnatvę. Po Visuotinio teismo teisieji, garbingi kūnu ir siela, amžinai viešpataus su Kristumi, ir pati visata bus atnaujinta: Bažnyčia „bus atbaigta dangaus garbėje, kai [...] drauge su žmonija Kristuje bus tobulai atnaujintas visas pasaulis, kuris yra glaudžiai susietas su žmogumi ir per jį artėja prie savo tikslo“.
 
[1043]  Šventasis Raštas laukia to slėpiningo atnaujinimo, kuris perkeis žmoniją ir pasaulį, kaip „naujo dangaus ir naujos žemės“ (2 Pt 3, 13). Taip bus galutinai įvykdytas Dievo nutarimas „visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum Galvoje“ (Ef 1, 10).
 
[1044]  Tame visai naujame pasaulyje, dangiškojoje Jeruzalėje, bus Dievo buveinė tarp žmonių. „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio, nei aimanos nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apr 21, 4).
 
[1045]  Žmonėms tas atbaigimas galutinai įgyvendins žmonijos vienybę, kurios Dievas kurdamas norėjo, o keliaujanti Bažnyčia buvo „tarytum [tos vienybės] sakramentas“. Tie, kurie bus susivieniję su Kristumi, sudarys atpirktųjų bendruomenę, „šventąjį [Dievo] miestą“ (Apr 21, 2), „Avinėlio Sužadėtinę“ (Apr 21, 9). Jos nebeslėgs nuodėmė, netyrumas, savimeilė – tai, kas naikina arba ardo žemiškąjį žmonių bendrumą. Palaimingasis regėjimas, kada neaprėpiamasis Dievas atsivers išrinktiesiems, bus neišsenkanti laimės, ramybės ir tarpusavio bendravimo versmė.
 
[1046]  Visatai Apreiškimas teigia didį medžiaginio pasaulio ir žmogaus likimų bendrumą: Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai [...], su viltimi, kad ir pati bus išvaduota iš pragaišties vergovės [...]. Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami [...] mūsų kūno atpirkimo (Rom 8, 19–23).
 
[1047]  Tad regimajai visatai taip pat skirta būti pakeistai, kad pats pasaulis, „sugrąžintas į jo pirmykštę būseną, be jokių kliūčių tarnautų teisiesiems“, dalyvaudamas jų išaukštinime per prisikėlusį Jėzų Kristų.
 
[1048]  „Mes nežinome, kada žemė ir žmonija bus atbaigtos; nežinome, kokiu būdu pasaulis bus perkeistas. Nors nuodėmės sudarkytas šio pasaulio pavidalas praeina, bet mes esame mokomi, kad Dievas ruošia naują buveinę ir naują žemę, kurioje viešpataus teisybė ir kurios palaima patenkins ir pranoks visokį žmonių širdžių ramybės troškimą.“
 
[1049]  „Tačiau naujos žemės laukimas turi ne silpninti, o kaip tik skatinti rūpestį tobulinti šią žemę, kurioje auga naujos žmonių šeimos kūnas, leidžiantis jau dabar, kad ir neaiškiai, įžvelgti būsimojo pasaulio kontūrus. Tad nors žemiškąją pažangą ir reikia aiškiai atskirti nuo Kristaus karalystės augimo, bet, galėdama prisidėti prie geresnio žmonių visuomenės tvarkymo, ji yra labai svarbi Dievo karalystei.“
 
[1050]  „Visus geruosius mūsų prigimties ir veiklos vaisius, kuriuos Viešpaties Dvasios įkvėpti ir Jo pavesti būsime paskleidę žemėje, paskui vėl atrasime, tik jie bus apvalyti nuo visokios dėmės, nuskaidrinti ir perkeisti, kai Kristus perduos Tėvui amžiną ir visuotinę karalystę.“ Tada, amžinajame gyvenime, Dievas bus „viskas visame kame“ (1 Kor 15, 28): Tėvas, kuris pats iš savęs gyvena ir yra tikrasis gyvenimas, per Sūnų Šventojoje Dvasioje tarytum iš versmės lieja visiems dangaus dovanų; dėl Jo dosnumo ir mums, žmonėms, yra tvirtai pažadėtos amžinojo gyvenimo gėrybės.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 11:08

Nekrikštytieji

16. Galiausiai įvairiais būdais Dievo tauton įsirikiuoja dar nepriėmusieji Evangelijos [32]. Pirmiausia tai tauta, kuriai buvo duotos sandoros bei pažadai ir iš kurios kūno atžvilgiu kilo Kristus (plg. Rom 9, 4–5), savo išrinktumu didžiai brangi tauta dėl jos protėvių, nes Dievo dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami (plg. Rom 11, 28–29). Išganymo planas aprėpia ir išpažįstančiuosius Kūrėją, pirmiausia musulmonus, kurie išpažįsta laikąsi Abraomo tikėjimo ir drauge su mumis garbina vienatinį gailestingą Dievą, teisiantį žmones paskutinę dieną. Net ir nuo tų, kurie šešėliuose ir atvaizduose ieško nežinomo Dievo, tas Dievas nėra toli, nes visiems jis teikia gyvybę, alsavimą bei visa kita (plg. Apd 17, 25–28) ir kaip Išganytojas nori išganyti visus žmones (plg. 1 Tim 2, 4). Iš tiesų kas ne dėl savo kaltės nepažįsta Kristaus Evangelijos ir jo Bažnyčios, bet nuoširdžiai ieško Dievo ir veikiamas malonės stengiasi darbais vykdyti jo valią, kaip diktuoja sąžinės balsas, tas gali pasiekti amžinąjį išganymą [33]. Dieviškoji Apvaizda neatsisako teikti išganymui reikalingų priemonių nė tiems, kurie, nebūdami patys dėl to kalti, tiesiogiai dar nepripažįsta Dievo, tačiau stengiasi, ne be jo malonės, eiti teisingu gyvenimo keliu. Visa, kas juose gera ir tikra, Bažnyčia laiko parengimu Evangelijai [34] ir dovana to, kuris apšviečia kiekvieną žmogų, kad pagaliau pasiektų gyvenimą. Tačiau dažniau žmonės, piktojo suvedžioti, būna pasidavę tuštiems apmąstymams ir išmainę Dievo tiesą į melą, tarnaudami kūriniams, o ne Kūrėjui (plg. Rom 1, 21 ir 25), arba, be Dievo gyvendami ir mirdami šiame pasaulyje, neapsaugoti nuo kraštutinės nevilties. Todėl Bažnyčia Dievo garbei ir visų jų išganymui uoliai rūpinasi misijų darbu, atmindama Viešpaties priesaką: „Skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16, 15).

http://eis.katalikai.lt/vb/susirinkimai ... en-gentium
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 12:58

Labai jaučiu, kad visi mes iš skirtingų pozicijų žiūrim, sunkiai einasi susikalbėti. Kalbu apskritai, be individualių savybių, dar ir gunos veikia :)

Oli, aš esu klausęs vieną Castanedos audio knygą (nepamenu kokią). Negavau beveik jokios naujos informacijos, kurios pat nebūčiau anksčiau radęs ar pats išmąstęs. Nors ten viskas yra kaip ir teisinga, ten vyrauja tam tikras skonis ir energetika, kuri nėra pilnai švari. Tą patį galvoja ir Donatas Janickis, buvo minėjęs savo pasidalinime. 

O esmė tame, kad mes kiekvienas iškreiptai suvokiam realybę. Kiekvienas turi tam tikrų aistrų, pomėgių, fetišų ir t.t. Mano galva, kai tai liečia materialius dalykus, tai apsiriboja vienomis problemos, bet kai tai pereina į dvasinius reikalus - tai pasidaro rimčiau. Dar pridėkim įvairias subtilias būtybes, įvairių medžiagų vartojimą, tai rezultatas gali būti tiesiog neprognozuojamas. 

Nuo to gelbėti gali tik kuo abstraktesnis mąstymas, o geriausia viekaip ar kitaip bandymas megzti ryšį su Dievu, ugdytis vienokį ar kitokį suvokimą, kas tai yra. Spekuliuoju, kad tai yra pats saugiausias būdas. Šimtaprocentinio saugumo niekur nėra ir negali būti, Aido pasirinktas dogmatinis kelias - tai tarsi žvirblis rankoj. Kai kuriems jis iš tiesų yra pats geriausias sprendimas. Nenoriu per daug plėstis, tą darysiu tik tuo atveju, jei diskusiją įgautų kažkokį bendrą vardiklį. :)
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 13:10

Dar duosiu pavyzdį: 

Jeigu praktikuojantis šiek tiek su nuostaba žiūri į tai, kad kai kuriuos domina tik televizoriaus žiūrėjimas. Tai iš esmės taip pat galima stebėtis praktikuojančiu, kad jį domina tik tam tikri Dievo aspektai, kuriuos jis geba kažkiek suprasti. Arba išvis po ta praktika slepiasi tik noras susitvarkyti sveikatą, ar pasikelti savivertę.

Kitas dalykas, Dievas mums siunčia išbandymus, moko mus, o jų metu mūsų sąmonė susitraukia ir pradeda matyti labai siaurai. Tai ir yra skirta tam, jog pamatytume, kur darome klaidą. Kartais tai užtrunka. Tai vadinasi bloga karma ir išlaikyti sąmoningumą joje irgi yra labai sunku. Bet reikia bent jau stengtis suprasti, kas čia vyksta ir tokioj būsenoj nepradėti daryti klaidingų išvadų. 

Viskas vyksta tobulai, tik ne mums tai suprasti. Realybė yra tobula :) 
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 13:31

Imkime grynai Kastaneda. yra 12 knygu. Visos eina eiles tvarka, ir daugelis dalyku paaiskeja perskaicius  velesnias knygas. Bet su tuom  ir baikime :) Praktikuoti ten aprašomą pasaulėžiūrą vienam, be autoritetingo mokytojo - skaityk kad jau esi pacientas. Nes ten  praktika eina per baimes, Psichuoti pradeda visi. Isbandymai beprotiski, bet visi turi tam tikra seka ir gilia analize. Is Aido posto supratau kad daugelis patiki eiti per visa tai patys,Patraukia i save prelesta :).Todel jau tikrai nesiulysiu kazkam skaitineti, Krikscionybe, budizmas ar vedos palieka daugiau sansu islikti nenupusus.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 14:06

Paprastas dalykas. Jei gaunasi vidinis megavimasis nuo proceso ir is to megavimosi kyla vidinis dziaugsmas tai jau blogai. Reikia atidziai sekti savo vidines busenas ir mokytis jas atpazinti.
P.S. kriterijai yra Bhagavad Gitoje ir kataliku Liturginiam maldyne, gal ir dar kur.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 15:16

Aidai, Jūs duodate pavyzdį pagal savo patirtį, suprantu apie ką kalbate, bet džiaugsmas džiaugsmui nelygu. :) Ne visos džiaugsmo rūšys yra blogai, mes turime gauti džiaugsmo tobulėdami, eidami į dorybę, kitaip mumis patrauks žemesnio lygio džiaugsmai. Tai nėra prelestas siaurąja prasme, tai yra prelestas plačiąja prasme, kuris yra mažesnis prelestas dorybėje nei aistroje bei kuris yra neišvengiamas. :) 

Oli, ėjimas per baimes, jas iškeliant į patį viršų - na, čia yra super pavojinga. Tai iš esmės dar pavojingesnis (ar net kvailesnis) būdas nei išbandė Buda, save alindamas. Kažkam tai gal ir būtinoji patirtis, bet kažkam būtinoji patirtis ir laipioti po dangoraižius neprisirišus :) 
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 15:20

Taip, Viliau, bet visu zmoniu patirciu as negaliu zinoti.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 15:32

Suprantama, Aidai, aš tik diskusijose stengiuosi perteikti pilnesnį suvokimą, kad kitas galėtų geriau suprasti visumą. 

Mano galva, tada diskusija produktyviausia. Dalinių tiesų galima prirašyt begalybę, bet jas susiet į vieną visumą - tai jau visai kas kita. :) Iš patirties žinau, kad daugelį žmonių tai daugiau ar mažiau erzina, tai dėkoju už kantrybę :)

Matot, mano toks tikslas - tokio tipo diskusijos. Gal kitiems visai to nereikia, iš čia ir kyla problema. Čia vėlgi atskira tema, ko kam reikia... :)

Žodžiu, Harė Krišna ! 
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 16:10

Necituosiu, bet panasiai issireiske H.Thoreau, Knygoje knygoje Voldenas:
Kartais mus apsviecianti sviesa mums atrodo kaip tamsa
Isausta tik tas rytas, kuriam pabundame patys.
Forume/diskusijose gauname tiek naudingos informacijos, kiek esame jos verti. T.y. isisaviname tik ta informacija, kuriai jau esame subrende. Kuria ir taip jau butume prieje vienais ar kitais budais greitu laiku. Galu gale ismaste patys, tik procesas ivyko siek tiek dar greiciau. Kitu atveju numetama ideja mums tampa tarsi liepsna ir degina musu menka samone. Naturalu kad suveikia savigyna.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 17:14

Nenoriu Jusu izeisti, Viliau, rasau ta ne del kritikos, o Jusu pataisymui. As abejoju, kad Jus galite tureti visapusiska poziuri. Matau, kad Jus uz mane dvasiskai labiau pazenges, tuo dziaugiuosi. Taip, turite platu ir tolerantiska mastyma. Bet cia, bent minimum, du pavojai. Tolerantiskai leisdavot Gintaraskai smeizti sventus zmones. Na, tas, manau, istaisyta. Gal klystu, bet man susidaro ispudis, kad megaujetes informacijos valdymu, o tai gali tapti kliutis dvasiniame kelyje. Galite tapti spekuliatyviu filosofu.
As menkas dvasiniuose dalykuose, ta rasau grynai is savo ispudziu.
Tad, jei tai netiesa, Viliau, is karto atsiprasau.
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 17:47

Aš, Aidai tik įkelsiu iš Luko evangelijos epizoda apie Dievo karalyste, kad nebutu taip viskas man suprantama katekizme :)
20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo karalystė ateina nepastebimai. 21 Ir niekas nepasakys: ‘Štai ji čia arba ten!’ Juk Dievo karalystė jau yra tarp jūsų.“

22 Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. 23 Jums sakys: ‘Štai jis čia! Štai ten!’ ­ neikite ir nebėkite paskui juos! 24 Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus. 25 Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 18:16

Necituosiu, bet panasiai issireiske H.Thoreau, Knygoje knygoje Voldenas:
Kartais mus apsviecianti sviesa mums atrodo kaip tamsa
Isausta tik tas rytas, kuriam pabundame patys.
Forume/diskusijose gauname tiek naudingos informacijos, kiek esame jos verti. T.y. isisaviname tik ta informacija, kuriai jau esame subrende. Kuria ir taip jau butume prieje vienais ar kitais budais greitu laiku. Galu gale ismaste patys, tik procesas ivyko siek tiek dar greiciau. Kitu atveju numetama ideja mums tampa tarsi liepsna ir degina musu menka samone. Naturalu kad suveikia savigyna.
Tikrai taip:) 
Aidai, sunku pasakyti, ar aš daugiau pažengęs, tiesiog galbūt pas mane yra daugiau brahmaniškos prigimties ir tiek. O Jūsų išsakytoms pastaboms aš 101 procentu pritariu. Esate visiškai teisus, kad tai yra pavojus dvasiniam kelyje. Ne tik pavojus, bet ši savybė visada pastato mane į tam tikrą prelestą kiekvienu metu. Jei pavyks pažengti toliau, ši problema taps dar aktualesnė, bet subtilesnė. 
O kalbant į temą, forume tikrai siekiu kokybiškų diskusijų, manau visi tobulėjam ir į tai einam. Labai ačiū visiems. Tikrai. :)
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 18:48

Oli, nesuprantu siu citatu, negaliu komentuoti.
Kunigas gal galetu.
Viliau, man vienas bhaktas sake, kad pas mane misrios brahmano-ksatrijo savybes. Kazkada gal taip buvo. Bet dabar realiai esu zemiau sudros. Veliau surasysiu posta apie tai.
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 18:59

Ka ikeliau is Luko, as pats nesuprasciau, bet zinau isaiskinima. Jis Jums nepatiktu del saltinio. Todel ir neaiskinsiu. Nesusilaikiau neparodes priestaros... Ten akcentuojama kad Dievo karalystes neateis isoriniame pasaulyje.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 19:05

Tai parasykite, Oli, del kitu. As nekritikuosiu.
 
Vartotojo avataras
Vilius
Pranešimai: 1052
Užsiregistravo: 04 Lap 2016, 19:53

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 19:12

Oli, nesuprantu siu citatu, negaliu komentuoti.
Kunigas gal galetu.
Viliau, man vienas bhaktas sake, kad pas mane misrios brahmano-ksatrijo savybes. Kazkada gal taip buvo. Bet dabar realiai esu zemiau sudros. Veliau surasysiu posta apie tai.
Turbūt pritarčiau tam bhaktui. Esmė, kad esant tam tikroms aplinkybės (dažniausiai, pavadinkim, psichologiniai dalykai), intelektas gali labai puikiai užsiblokuoti. Nesakau, kad Jums taip yra, bet aš tikrai jaučiu, tą, ką greičiausiai ir pats geriau parašysite, kiek norėsite paatvirauti. 
O tada nors ir pasistengus, galima įjungti intelektą, bet pirmiau vis tiek eina vidiniai dalykai, emocijos ir t.t. Taip jau yra, turi būti labai labai ryškiai išreikštas intelektas, kad šis mechanizmas veiktų ne taip akivaizdžiai. 
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl forume kartais gal pasikarščiuoju, nes matau potencialą pas visus. Kažkaip norisi, kad žmonės realizuotų pilną potencialą. :)
 
0lis
Pranešimai: 431
Užsiregistravo: 15 Rgp 2017, 08:04

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 19:34

Gerai. Kiek prisiminsiu.
20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo karalystė ateina nepastebimai"
Reiskia kad tai ilgas dvasinio tobulejimo procesas ir zmogus savo kylancio samoningumo akivaizdziai nepastebes.


21 Ir niekas nepasakys: ‘Štai ji čia arba ten!’ Juk Dievo karalystė jau yra tarp jūsų.“
Jokios karalystes isoreje nera ir buti negali. Ji individuali kiekvienam. Vidine samones busena, atitinkanti Kristaus samone. Kaip ir Vedose Krisnos samone. Ji jau yra tarp jusu. Tai reikstu ji gali buti cia ir dabar pas bet kuri is musu. A kazkas pan.


22 Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. 23 Jums sakys: ‘Štai jis čia! Štai ten!’ ­ neikite ir nebėkite paskui juos
Cia jei minima apie paklydimus. Kai gundomi vilsimes gal but atrade Dievo karalyste. Kad ir ta pacia prelesta. Cia gali buti bet kokiame lygmenyje. Bet Jezus ispeja apie velnio gundyma kad nesekti paskui.


24 Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.
Nusvitimas, Kristaus samone. Dangaus karalyste. Kristiskumas yra titulas. Titula gali pasiekti ne vienas.


Gali but netikslumu, bet pricipe kazkas panasaus.
 
Aidas
Pranešimai: 734
Užsiregistravo: 15 Geg 2017, 14:16

Re: Religija ir filosofija

07 Lap 2018, 19:40

Panasu i Vedas.
  • 1
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 31

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 12 ir 0 svečių