Dėkui, Aidai. Aš nesistengiau kamantinėti, kaip galėjo pasirodyt, man tik įdomūs esminiai dalykai, kuriuos ir akcentuoju klausime.
Oli, aš neieškau skirtumų tarp religijų. Aš išvis keliu tuos klausimus tik todėl, kad suprasčiau žmonių požiūrį. Man atrodo, kad krikščionybėj akcentuoti tokius "faktus" kaip kad Dievas sukūrė Žemę per 6 dienas, ar kad Jėzus tikrai Dievas yra beprasmiška, nes faktai rodo, kad neaišku, kaip yra. Krikščionybė moko dorovės normų ir meilės, ir tai yra pagrindinis jos tikslas, jei netampi vienuolis.
Vedos yra senos, todėl turi aukštus standartus. Bet visa kita informacija yra nesenstanti. Galima nerealizuoti Maha mantros galios, bet tos pradinės žinios, ką valgyti, kaip praustis, kada keltis ir t.t. - tai yra Vedinės žinios, net jei jas taiko ir tie, kurie net nežino, kad taiko Vedinę informaciją.
O praktika visų pirma nuo to ir prasideda. O kas vėliau? Vėliau yra tolesnis darbas, kuris ne tiek daug ir skiriasi. Žinoma, skirtingi šventraščiais, skirtingom vibracijom budina dživą ir intelektą. Skirtingos maldos, meditacijos taip pat veikia skirtingai, bet mes vis tiek pilnai to suprasti negalime.
Kitas dalykas, kad nuo Čaitanjos Mahaprabhu aš bent jau nežinau jokio kito pranašo. Jėzus, Buda, Mahometas jau seniausiai buvo išėję.
Dar dalykas, o ką tokio naujo, pritaikyto šiem laikams gali pasiūlyt krikščionybė, lyginant su Vedom. New age judėjimai gali pasiūlyt laisvę, Dievo neakcentavimą, žodžiu, tokią visiškai nedogmatišką praktiką. Tas, be abejo, tinka šiems laikams.