Man kaip ir aisku, del to netrukdau Vaikunthanatha Prabhu.
Teisingai Vilius sako. Atsakymas ne kazka isspres. Liksime kokie buve ir po atsakymo. O as isitikines savo teisumu del Manu samhita teiginiu. Vakar su Bhaktu diskutavome apie Biblija. Abu likome su savo poziuriais.
Srila prabhupada Srimad Bhagavatam 7.11.30-34 komentare net ir padugnem rekomenduoja atsisakyti mesos.
Bet paziurekime realybei i akis. Beveik visas pasaulis mesaedziai. (Pritariu, geriau butu vegetarai). Tos mesos poreikis nera kazkoks issidirbinejimas - uzsimaniau ir valgau. Daugelyje regionu karta is kartos vartojo mesa. Vaikai nuo mazens maitinami mesa. Gimsta zmogus jau su dideliu poreikiu mesai. Jos nepavalgymas kelia dideles vidines kancias, ta is savo praktikos zinau (kai po Kazimiero patarimo, aciu jam, pradejau vartoti zemos samones gyvunu mesa, atsisakiau kiaulienos ir jautienos, daug lengviau pasidare istverti be miesos, pradedu ir koses pavalgyti). Siaip jau galeciau gyventi tik su zuvimi ir kiausiniais.
Tad paimkime Krikscionybe ir mesavalgyste. Ar mesavalgis netobuleja vystydamas uzuojauta zmonems, mazindamas ego, vystydamas nuolankuma, dirbdamas visuomenei reikalingus darbus.
Bhagavad Gitoje parasyta, kad ismincius savo mokymais neturi trikdyti tamsuoliu, nors ju veiksmai del ziniu stokos zemi. Jis turi skatinti juos vykdyti savo pareigas pagal ju prigimti.
As nesiimciau aukleti krikscionio, tik nepagalvokite, kad as ismincius.
Edit: atmintis jau ne ta. Prisiminiau viena paskaita. Materialaus maisto reikalauja subtilusis kunas. Tad padirbus su savimi galima atsisakyti mesos, ziurint, kiek toli esame nuo dorybes gunos. Pjaunamo gyvulio mesoje susikaupia jo subtilusis kunas su agresija. Tos agresijos papildymo pastoviai ir reikia mesaedziams. O agresija musu pasaulyje dominuoja, ji reikalinga konkuruojant visuomeniniuose darbuose. Tad pagal prigimti eina subtilusis kunas, o pagal subtiluji kuna maisto pasirinkimas. Pakeisi maista ir tu jau nebe tas.
Edit2:
tad Manu, matomai, pagal prigimti ir maista paskirste.