Tą "tobulai" galima įvardinti iš aistros arba dorybės gunos, o galima iš beveik transcendencijos. Aš turiu patirčių tiek su dorybe, tiek su dorybe esančia labai arti transcendencijos. Skirtumas yra milžiniškas.
Cia labai idomu ir svarbu. Jei galite, jei imanoma, Viliau, parasykite apie tai.
Donatas Janickis buvo pasidalinęs įrašu, kuriame minėjo, jog žmonės dažnai sumaišo patirtis dorybės gunoje su transcendencija.
Iš tiesų, nurimus, nusiprausus, gerai pailsėjus, anksti atsikėlus, pameditavus, vaikščiojant gamtoje ar bet kur kitur galima pajausti dorybės energijos įtaką. Viduje labai ramu, gera, sąmonė šiek tiek aukštesnė, bet džiaugsmas daugiau subtiliai materialius.
Donatas Janickis taip pat buvo minėjęs savo patirtį, kai dalinai išsitapatino iš materialiaus kūno, jautė savo subtilų kūną, pats jautėsi lengvas kaip dūmas. Aš irgi turėjau malonę šiek tiek susipažinti su šia būsena, nes iki tol buvo tik fragmentai šitos realizacijos. Šioje būsenoj jausmas panašus kaip aprašiau aukščiau, tiesiog kūnas juda atskirai nuo tavo sąmonės. Yra labai keista jausti, kad tu valdai šįtą kūną, rodos, kad reikia galvoti, kai kaip tai daryti. Net vaikščiojimas nėra natūralu, sąmonė atskirai - kūnas atskirai.
Na, ir didžiausia malonė buvo du kartus po kelias sekundes prisiliesti prie transcendencijos. Jei tai nebuvo transcendencija, tai buvo paskutinis dorybės kampas, prieš pereinant į transcendenciją :)To žodžiais neapibūdinsi, tai truko gal 3-5 sekundes. Stebėjau gamtą ir staiga pradėjau matyt visai kitokią realybę. Apėmė didžiausias džiaugsmas, kokį esu patyręs gyvenime. Džiaugsmas, kuris nepanašus į jokį kitą džiaugsmą, kurį esu patyręs. Iki to nutikimo kelias savaites gyvenau vien tik mintimis apie Dievą, budravimo būsena būdavo nuolat, galva būdavo švari nuo materialių troškimų, nesikoncentravau į nieką kitą tik į Dievą. Nežinau, kiek reikės tobulėt, kad šitą malonę galėčiau pakartot savo jėgom
O jei atsakant, kaip kinta tobulumo sąvoka einant per gunas, tai aistroje mes tobulumą matome daugiau kaip pasitenkinimo šaltinį. Ar tai būtų vyno degustavimas, ar architektūra, ar bet kas kitas, iš aistros gunos, suvokdami pačius įvairiausius niuansus, mes sieksime maksimaliai pasitenkinti.
Dorybės gunoj, suvokdami tobulumą, mes matysim Dievą, matysim tobulumą ne tik konkrečioj srity, bet ir jos santykyje su visa materija, su visais Dievo aspektais. Pasitenkinsime daugiau ne pačiu tobulumu, o galimybe suvokti Dievą.
Transcendenciją man komentuoti sunku, bet greičiausiai tai yra super sąmonė, kuri sugeba dar geriau suvokti Dievą, todėl patiria dar daug kartų daugiau džiaugsmo.